Tiriant mikroskopinius kepenų audinio darinius (kepenų histologijos tyrimas) galima įvertinti įvairias patologijas, paprastai randamas sergant pirminiu sklerozuojančiu cholangitu (PSC). Tai gali padėti nustatyti PSC sunkumą ir progresavimą. Kepenų histologija paprastai vertinama laipsniais ir stadijomis. Laipsniai reiškia ligos eigos sunkumą, matuojamą pagal uždegimo ir nekrozės (žuvusių kepenų ląstelių) lygį. Stadijos reiškia ligos progresavimą, matuojamą pagal kepenų randėjimo (fibrozės) ir cirozės lygį.

PSC – reta lėtinio pobūdžio liga, todėl sunku patikimai įvertinti tokias klinikines vertinamąsias baigtis, kaip kepenų persodinimas arba mirtis, todėl PSC klinikiniuose tyrimuose dabar naudojamos pakaitinės (surogatinės) vertinamosios baigtys, pvz., Mayo rizikos rodiklis ir kiti biocheminiai bei klinikiniai žymenys. Deja, šių pakaitinių vertinamųjų baigčių tinkamumo PSC validacija neatlikta.

Savitųjų histologijos vertinimo sistemų PSC laipsniui ir stadijai nustatyti nėra. Ši studija skirta nustatyti, ar kitoms kepenų ligoms įvertinti sukurtos sistemos tinka įvertinti ir PSC laipsnį ir (arba) stadiją. Ypač buvo siekta nustatyti, ar kitos vertinimo sistemos turi prognozinę vertę numatant PSC padarinius. Jeigu taip, kepenų histologija gali būti svarbus tyrimas vertinant gydymo veiksmingumą klinikiniuose terapijos tyrimuose ir gali būti naudojama kaip pakaitinė vertinamoji baigtis.

Tirtos šios sistemos: Išako (Ishak) sistema (sudaryta lėtiniam hepatitui vertinti), Liudvigo (Ludwig) sistema (sudaryta pirminiam bilijiniam cholabgitui (PBC) vertinti) ir naujesnė sistema, pasiūlyta Nakanuma, kuri irgi skirta PBC vertinti. Nakanuma vertinimo privalumas – čia vertinami histologiniai pakitimai, kurie būdingi ir sergant PSC. PSC padariniams išmatuoti buvo suformuluotos trys vertinamosios baigtys: 1. Išgyvenamumas be poreikio persodinti kepenis (tai tokių kriterijų kaip su PSC susijusi mirtis, kepenų persodinimas ir cholangiokarcinomos išsivystymo derinys) 2. Tik kepenų persodinimas 3. Su ciroze susijusių simptomų išsivystymas.

Tyrime dalyvavo kohorta iš 64 Danijos pacientų, sergančių PSC ir dalyvaujančių danų projekte „Epi PSC PBC project“ (10 pacientų diagnozuotas latakėlių PSC). Visiems pacientams atlikta kepenų biopsija PSC diagnozei nustatyti. Dalyvavo 40 vyrų ir 24 moterys, 43 pacientams taip pat buvo diagnozuota uždegiminė žarnų liga, dažniausiai opinis kolitas. Vienuolika pacientų tyrimo metu pasiekė vertinamąją baigtį – trims diagnozuota cholangiokarcinoma (du mirė), o aštuoniems persodintos kepenys.

Šiuo tyrimu mokslininkai nustatė, kad laipsnių sistemos gali būti naudojamos kaip prognozės rodikliai vertinant dvi baigtis – (1) išgyvenamumą be poreikio persodinti kepenis ir (2) kepenų persodinimą. Tiksliausią prognozinę vertę turėjo Nakanuma laipsnių sistema. Tai galima paaiškinti tuo, kad į šią sistemą įtraukti PSC būdingi kriterijai. Visos trys sistemos parodė, kad fibrozės laipsnis – svarbus parametras prognozuojant tikėtiną ligos eigą.

Norėdami įvertinti, ar kepenų biocheminiai pokyčiai, nustatyti kepenų biopsijos būdu, gali rodyti kepenų pažaidos lygį, tyrėjai atliko žvalgomąsias analizes, kad nustatytų kepenų biocheminių rodiklių koreliaciją su histologinės pažaidos laipsniu ir stadija. Aiškios koreliacijos nenustatyta. Tyrėjai mano, kad tai reiškia, jog kepenų biocheminiai rodikliai tiksliai histologinės pažaidos neatspindi. Jie cituoja neseną Kvyno (Queen) ir kt. studiją, taip pat parodžiusią, kad PSC sergantys pacientai gali turėti labai pažengusią kepenų ligą ir normalius kepenų biocheminius rodiklius.

Daug studijų, įskaitant pastarąją, rodo, kad histologinių pokyčių laipsnio / stadijos progresavimą ir netgi pagerėjimą galima įvertinti atlikus kepenų biopsiją. Ši studija rodo, kad kepenų histologijos vertinimas turi prognozinę vertę nustatant ligos padarinius, todėl nuspręsta, kad kepenų histologijos tyrimas yra naudingas žymuo vertinant PSC progresavimą.

Atsižvelgdami į studijos apribojimus ir juos aptardami, tyrėjai mano, kad taikyti Nakanuma, Išako ir Liudvigo sistemas PSC laipsniui nustatyti – įmanoma ir kliniškai reikšminga metodika. Histologiniai rodikliai gali būti naudinga pakaitinė PSC klinikinių tyrimų vertinamoji baigtis, tačiau reikia tolesnių tyrimų su didesnėmis kohortomis keliuose centruose, kad būtų galima validuoti turimus rezultatus.

 

Žodynas

Kepenų biochemija – tam tikri kraujo tyrimai, kuriais galima aptikti tulžies sąstovį ir kepenų ląstelių pažaidą

Koreliacija – statistikos matas, rodantis tam tikrų dviejų ar daugiau kintamųjų sąryšio apimtį

Veiksmingumas – tam tikro numatytojo arba pageidaujamo padarinio sukėlimo geba

Fibrozė – jungiamojo audinio storėjimas ir randėjimas (vertinamas stadijomis)

Laipsnis – histologinės būklės rodiklis, kuriuo vertinamas ligos eigos sunkumas, matuojamas pagal nekrozės ir uždegimo procesų lygį (matuojama pagal kategorinių duomenų skalę)

Histologija – mokslinis smulkių biologinių ląstelių darinių ir audinių tyrimas mikroskopu stebint audinių tyrinius, kruopščiai paruoštus taikant specialias procedūras, vadinamas histologiniais metodais

Histopatologija – audinio tyrimas mikroskopu siekiant nustatyti ligos apraiškas

Nekrozės ir uždegimo procesai – nekrozės ir uždegimo išplitimo laipsnis

Nekrozė – ląstelių žūtis

Prognozinis – rodantis tikėtiną (numatomą) sveikatos sutrikimo eigą

Stadija – histologinės būklės rodiklis, kuriuo vertinamas ligos progresavimas, matuojamas pagal kepenų randėjimo (fibrozės) ir cirozės lygį

Validacija – procesas, skirtas įrodyti duomenų rinkimo sistemos ar priemonės (laipsnių skyrimo, klausimynų ir pan.) tikslumą arba pagrįstumą, siekiant nustatyti jų patikimumą

————————————————————————————————————————————————————————————————-

Šio straipsnio autorė – Dr. Elisabeth M.G. de Vries (AMC Amsterdam, NL)

Redaktorė – Valmae Y

Vertėja – Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann

2016 m. vasario mėn.

Ši santrauka parengta pagal visą straipsnį:

Histologinių duomenų vertinimo sistemų taikomumas ir prognozinė vertė sergant pirminiu sklerozuojančiu cholangitu

J Hepatol. 2015 Nov;63(5):1212-9. doi: 10.1016/j.jhep.2015.06.008. Epub 2015 Jun 18.

Elisabeth M.G. de Vries1, Joanne Verheij2, Stefan G. Hubscher3, Mariska M.G. Leeflang4, Kirsten Boonstra1, Ulrich Beuers1, Cyriel Y. Ponsioen1

1 – Amsterdamo Akademinės medicinos centro gastroenterologijos ir hepatologijos skyrius (Nyderlandai);
2 – Amsterdamo Akademinės medicinos centro patologijos skyrius (Nyderlandai);
3 – Birmingemo universiteto vėžio mokslų mokykla ir Birmingemo Karalienės Elžbietos ligoninės ląstelių patologijų skyriųs (Jungtinė Karalystė);
4 – Amsterdamo akademinės medicinos centro klinikinės epidemiologijos, biostatistikos ir bioinformatikos skyrius (Nyderlandai)

Šiam straipsniui netaikoma autoriaus teisių apsauga, jeigu

1   nurodoma, kad tai Europos PSC pacientų organizacijos (PSCPatientsEurope.org) straipsnis;

2   atsiunčiama nuoroda (kopija) Europos PSC pacientų organizacijai e. paštu info@PSCPatientsEurope.org.

Mes rinksime visus duomenis apie straipsnio platinimą ir perduosime informaciją apie atsiliepimus autorei bei kitiems tyrėjams ir suinteresuotiesiems asmenims. Tai padės mūsų siekiui kuo plačiau paskleisti neprofesionalams skirtą informaciją apie mokslinius tyrimus.

Jeigu turite klausimų arba pastabų dėl šio straipsnio, kreipkitės e. paštu info@pscpatientseurope.org. Ar patiko šis straipsnį? Džiaugsimės, jeigu paspausite „Patinka“ Europos PSC pacientų „Facebook“ puslapyje ir (arba) pasidalinsite šiuo straipsniu. Taip pat būsime dėkingi už paramą Europos PSC pacientų organizacijai. Informuosime autorę apie Jūsų atsiliepimus ir kiek kartų paspausta „Patinka“.